Juodkrantė – antroji pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, nusidriekusi per 2 kilometrus palei marias. Gyvenvietė priklauso Neringos miestui. Nuo seno gyvenvietė žinoma kaip jauki ir rami vieta poilsiui, norintiems atsikvėpti nuo Palangos ir kitų pajūrio gyvenviečių šurmulio.

Pirmą kartą Juodkrantė rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1429 m., nutolusi per 2,5 kilometro į šiaurę nuo dabartinės lokacijos. 1509 m. Juodrantė gavo žvejybos privilegiją. Nuo 1600 m. kaimą pradėjo stipriai pustyti smėlis, po 3 metų slinkęs maras pražudė didžiąją dalį gyvenvietės, o likusias sodybas tebeslenkantis smėlis sunaikino. Paskutinį kartą senoji Juodkrantė buvo paminėta 1724 m.

Užpustyta buvo ne tik Juodkrantė, bet ir Karvaičių kaimas, tad Senoji Juodkrantė, Naujieji Karvaičiai ir gyvenvietė prie bažnyčios susiliejo į vieną, 1885 m. buvo pastatyta Juodkrantės gyvenvietė, nuo 1840 m. ji pradėjo garsėti kaip kurortas. Atsirado gartraukių maršrutai, jungiantys Juokdrantę su Klaipėda bei Tilže. Rastas gintaras paspartino dar didesnę gyvenvietės plėtrą, pradėjo kurtis viešbučiai, vilos, restoranai, parduotuvės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Juodkrant gavo miesto tipo gyvenvietės statusą, 1947 m. buvo prijungta prie Klaipėdos, o 1961 – prie naujai sukurto Neringos miesto.