Pirmasis Alytus ir Antrasis Alytus
Alytus dalinamas į dvi dalis – po Žalgirio mūšio sparčiau besikūrusiai miesto daliai dešiniajame Nemuno krante prigijo Pirmojo Alytaus (Alytus I) pavadinimas. Kairiajame upės krante atsiradusiai gyvenvietei teko Antrojo Alytaus (Alytus II) pavadiimas. Šios teritorijos pasižymi ir skirtinga istorija – po 1795-ųjų Alytus I atiteko Rusijos imperijai, o Alytus II – Prūsijos karalystei. Antroji gyvenvietė stiprėjo ir plėtėsi, o pirmoji tuo metu silpo. Tik 1915-aisiais gyvenvietės buvo sujungtos į vieną.
Geležinkelis
Anksčiau pro Alytų buvo nutiestas geležinkelis iki Varėnos, tačiau vėliau jis buvo išardytas, o jo keliu nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai. Kai kurios geležinkeliui tarnavusios konstrukcijos, pavyzdžiui, nedideli tilteliai, yra išlikę ir dabar, ir tai yra vienas iš išskirtinių Alytaus bruožų.
Senoji autobusų stotis
Prieš daugiau nei dešimtmetį įvykus teisminiams ginčams dėl senosios autobusų stoties parko skolų šį pastatą įsigijo prekybos centras „Maxima“. Pradžioje ketinusi statyti 14 tūkst. kv. metrų prekybos ir pramogų centrą kartu su stotimi, vėliau savo planus sumažinusi iki 5 tūkst. kv. metrų, galiausiai „Maxima“ liko ant ledo – pagal savivaldybės tarybos priimtą prekybos centrų išdėstymo specialųjį planą šioje vietoje nebeliko galimybės statyti didesnio nei 1 tūkst. kv. metrų prekybos centro, taigi, prekybos tinklo planai žlugo. Tiesa, pagal prisiimtus įsipareigojimus „Maxima“ pastatė naują nedidelę autobusų stotį kartu su savo prekybos centru prie Gulbynės tvenkinio – ten, kur stotis ir veikia dabar. 2016 m. „Maxima“ nugriovė senąją autobusų stotį, tačiau sklypas ir toliau nėra plėtojamas.
Apačioje – jau istorinės, buvusio senosios autobusų stoties pastato, nuotraukos.
